- galūnas
- 2 galū̃nas, -ė smob. (2) galvažudys, plėšikas: Dar kits nu galūno, arba razbainyko, pražuvo M.Valanč. Tame suejime nusprendžia ir pasmerkia užmušėjus, arba galūnus S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
galūnas — 1 galū̃nas, ė smob. (2); SD154 žr. 1 galiūnas: 1. Nieks negal šarvus galūno (stipriojo), įėjęs namuosna jo, išgaut, jei pirm galūną aną (stiprųjį) nesurištų BtMr3,27. Kad išvydo filistinai, jog galūnas jų numirė, tada pabėgo Ch1Sam17,51. 2. To nė … Dictionary of the Lithuanian Language
striukausis — striukaũsis, ė adj., smob. (2) NdŽ; Ser kas su striukomis ausimis, trumpaausis: Galūnas, striukaũsis, visas dūdas išklausys JD430 … Dictionary of the Lithuanian Language